1. Kokia jų paskirtis?
Rankų apsaugos priemonės skirtos apsaugoti nuo įvairiausių pavojų, tarp jų:
- įpjovimų ir įbrėžimų;
- ribinės temperatūros;
- odos sudirginimo ir dermatito;
- sąlyčio su toksiškomis ar ėsdinančiosiomis medžiagomis.
Atsižvelgiant į tikėtinus pavojus galima naudoti skirtingų tipų apsaugos priemones. Dažniausiai naudojamos iš įvairiausių medžiagų gaminamos pirštinės. Odos higieną gali padėti užtikrinti ir kita rankų apsaugos priemonė – apsauginiai kremai.
Įsidėmėkite. Apsauginiai kremai neužtikrina veiksmingos apsaugos nuo odos sudirginimo ir dermatito, galinčio kilti dėl sąlyčio su alyvomis ir kitomis cheminėmis medžiagomis. Juos reikia naudoti ne vietoj pirštinių, o kartu su jomis. Kad būtų veiksmingi, jais švarias plaštakas, riešus ir dilbius reikėtų tepti prieš maunantis pirštines.2. Kokių yra jų tipų?
| Pirštinių tipas | Apsaugo nuo |
| Vienkartinės polietileninės pirštinės | Užteršimo tiriant narkotikus, odos sutepimo |
| Vienkartinės pirštinės be latekso (medicininės), pvz., nitrilinės | Užteršimo tiriant narkotikus, odos sutepimo, užkrečiamųjų ligų (pvz., hepatito) |
| PVC pirštinės | Dyzelino ir kitų skystųjų degalų, kai kurių įprastinių cheminių medžiagų |
| PVC pirštinės ilgais riešais (50 ar 60 cm) | Kaip nurodyta pirmiau |
| Guminės lietos pirštinės ilgais riešais arba pramoninės pirštinės (tinkamos orlaivių tualetams, mechanizmų skyriams ir kt. apieškoti) | Išmatų, dezinfekantų ir buitinių cheminių medžiagų, dyzelino ir kitų skystųjų degalų |
| Medvilninės pirštinės odiniais delnais (tinkamos kroviniams tikrinti ir apieškoti) | Rakščių, įbrėžimų ir nedidelių įpjovimų (pvz., dėl šiurkščių ar aštrių kampų) |
| Darbinės odinės ir aramido pirštinės | Įpjovimų ir įbrėžimų (aštrių daiktų) |
| Nailoninės pirštinės (tinkamos lipant į laivą ir kt.) | Neslidžiais delnais galima tvirtai įsitverti, bet rankų apsauga ribota |
Įspėjimas. Pirštinės turi būti tinkamai laikomos ir reguliariai keičiamos. Tiek natūrali, tiek dirbtinė guma laikui bėgant yra ir gali nebeužtikrinti tinkamo apsaugos lygio.
Imant ėminius cheminės medžiagos poveikis turėtų būti trumpas, tačiau svarbu suprasti pirštinių keliamą riziką ir apsaugos galimybes. Paprastai vartojami šie terminai:
- Prasisunkimas – procesas, kai cheminė medžiaga molekuliniu lygmeniu sunkiasi per pirštinę. Prasisunkimo laipsnis rodo, kiek laiko pirštinę galima mūvėti. Geriausia yra pirštinė, kurios pralaidumo laipsnis yra mažas.
- Skverbimasis – didelis cheminių medžiagų srautas per skylutes, siūles ar kitas defektuotas pirštinės vietas.
- Skaidymas – žalingi vienos ar kelių fizinių apsauginių pirštinių savybių pokyčiai, atsirandantys dėl cheminės medžiagos poveikio.
- Proveržio laikas – laikas nuo pirminio sąlyčio su pirštinėmis iki cheminės medžiagos aptikimo pirštinės viduje. Jis nurodytas cheminio suderinamumo diagramoje. Cheminėms medžiagoms atsparių pirštinių proveržio laikas turėtų būti ilgesnis nei 30 minučių.
Galiausiai, nusimaunant pirštines, svarbu išvengti atsitiktinio cheminės medžiagos poveikio.
Pirštinės, skirtos apsaugoti nuo cheminių medžiagų, turi atitikti standartą EN 374, kuriame numatyti skirtingi dangos lygiai:
| Pagrindinė apsauga. Atsparumas vandeniui ir apsauga nuo biologinio užteršimo |
A tipas. Apsauginės pirštinės, kurių atsparumas mažiausiai 6 tiriamųjų cheminių medžiagų prasiskverbimui kiekvienu atveju yra ne mažesnis kaip 30 minučių. |
B tipas. Apsauginės pirštinės, kurių atsparumas mažiausiai 3 tiriamųjų cheminių medžiagų prasiskverbimui kiekvienu atveju yra ne mažesnis kaip 30 minučių. |
C tipas. Apsauginės pirštinės, kurių atsparumas mažiausiai 1 tiriamosios cheminės medžiagos prasiskverbimui yra ne mažesnis kaip 10 minučių. |
 |
 |
 |
 |
Turėtumėte patikrinti, ar pirštinė tinkamai apsaugo nuo atitinkamos cheminės medžiagos poveikio ir gali būti mūvima pakankamai ilgai ėminiams paimti.
Yra keli kiti standartai, pagal kuriuos pateikiamos įvairių rūšių apsaugos žymos:
| EN 388 Mechaninė apsauga nuo dilimo ir pjūvių |
EN 407 Apsauga nuo karščio ir (arba) ugnies |
EN 511 Apsauga nuo šalčio ir (arba) šalnos |
EN 16350 Elektrostatinės apsaugos savybės |
 |
 |
 |
(Žyma nenurodyta) |
3. Kur turi būti naudojamos rankų apsaugos priemonės?
Rankų apsaugos priemones būtina naudoti, jei atliekant darbą kyla bet kokio sužeidimo arba ligos rizika.
Kad prekiautojo patalpose privaloma naudoti rankų apsaugos priemones, paprastai rodo į
čia pateiktąjį panašus ženklas. Daugeliu atvejų mūvėtinos pirštinės, nebent kyla pavojus, kad jas įtrauks mechanizmai, arba svarbu, kad nebūtų suvaržyti judesiai.
4. Kokie jų trūkumai?
PVC pirštinių nereikėtų mūvėti labai žemoje temperatūroje, nes jos gali sukietėti.
Ilgai mūvėti sunkias odines ar medvilnines pirštines, ypač šiltoje aplinkoje, gali būti nepatogu.
Pirštinės neapsaugo riešų ar dilbių. Jei kyla šių kūno vietų pažeidimo rizika, reikėtų mūvėti pirštines ilgais riešais, o juos susikišti į drabužių rankoves. Taip sumažėja rizika, kad skystis nutekės ranka ir pateks į pirštinę.
Tvarkant chemines medžiagas, būtina kuo labiau sumažinti jų poveikį. Nors SDS gali būti rekomenduojama mūvėti pirštines, jos gali jus apsaugoti tik ribotą laiką. Cheminė medžiaga net per gana trumpą laiką gali suardyti pirštines ar prasiskverbti pro jas. Jei abejojate, kreipkitės patarimo arba pasitelkite kvalifikuotus darbuotojus ar rangovus ėminiams paimti.
5. Kaip jas prižiūrėti?
Daugumą pirštinių galima išlaikyti geros būklės jas valant ir laikant pagal gamintojo instrukcijas. Vadovaujantis šiais specialiais nurodymais galima pailginti tam tikrų rūšių pirštinių naudojimo laiką:
- PVC pirštinės turėtų būti švarios, todėl reikėtų reguliariai nuplauti jų išorinį paviršių – nešvarios pirštinės gerokai mažiau veiksmingos.
- Natūralios gumos (latekso) pirštines lengva sugadinti. Saugokite jas nuo sąlyčio su alyvomis, tepalais, terpentinu ar kitais tirpikliais. Taip pat reikėtų:
- dirbant su stipriomis rūgštimis ar šarmais naudotas pirštines nuplauti muilu ir vandeniu;
- nenaudojamas pirštines laikyti tvirtoje talpykloje vėsioje sausoje vietoje;
- pirštines mautis ant švarių ir sausų rankų;
- reguliariai išplauti pirštinių vidų muilu ir vandeniu ir palaukti, kol jos visiškai išdžius;
- nemūvėti pirštinių ilgiau nei neabejotinai būtina.
