1. Kas yra pavojingos cheminės medžiagos?
Pavojingos cheminės medžiagos – daugiausia cheminės medžiagos arba metalai, dėl savo fizinių savybių keliantys tiesioginį pavojų ir dėl įvairių priežasčių galintys sunkiai sužeisti arba sukelti mirtį. Kai kurios iš šių medžiagų gali sužeisti tik esant sąlyčiui, o kitos gali padaryti žalos vykstant cheminei reakcijai su kitomis medžiagomis.
2. Kokių yra šių medžiagų rūšių?
Pavojingas chemines medžiagas galima suskirstyti į keturias pagrindines kategorijas:
- tiesiogiai kenksmingos medžiagos, galinčios padaryti žalos iš anksto įvykus cheminei reakcijai arba jai neįvykus;
- su vandeniu reaguojančios medžiagos – joms reaguojant su vandeniu arba garais išsiskiria šiluma arba degiosios ar sprogiosios dujos;
- oksiduojančiosios medžiagos, kurios įprastinėmis sąlygomis arba kaitinamos išskiria deguonį, todėl padidėja gaisro ar sprogimo rizika;
- toksiškos medžiagos, kurios įkvėptos, prarytos ar absorbuotos per odą apnuodija organizmą.
Kai kurios medžiagos gali būti priskirtos prie kelių šių kategorijų, todėl yra dar pavojingesnės.
3. Kur jų gali būti?
Su pavojingomis cheminėmis medžiagomis dažniausiai susiduria uostuose, vidaus muitinio įforminimo sandėliuose, oro uostuose ir kai kuriuose naftos perdirbimo įrenginiuose krovinius tvarkantys darbuotojai.
4. Ką reikia žinoti apie fumigantus?
Fumigantai – pavojingos cheminės medžiagos, su kuriomis tikriausiai susiduriate dažniausiai. Jie naudojami graužikams ir kenksmingiems vabzdžiams konteineriuose išnaikinti. Fumigantai dažnai naudojami prieš siunčiant konteinerius į ES. Tinkamai neišvėdinus atvežtų konteinerių, juose dirbantiems pareigūnams dūmai gali kelti didelių pavojų. Esama trijų įprastų fumigantų rūšių, kurių kiekviena kelia tam tikrus pavojus:
Metilbromidas (bromometanas): Labai toksiška cheminė medžiaga, plačiai naudojama kaip fumigantas, visų pirma žemės ar medienos konteineriuose. Nors metilbromidas labai toksiškas, apsinuodijimo simptomai gali pasireikšti ir po kelių valandų. Tai yra:
- odos nudegimai, atsiradę po ilgo sąlyčio su skysto pavidalo chemine medžiaga;
- gausaus skysčio kaupimasis plaučiuose įkvėpus garų;
- smegenų bei nervų sistemos ir galbūt inkstų pažeidimai.
Patyrus net ir trumpalaikį metilbromido dūmų poveikį gali rastis nemalonių pojūčių, pvz., skaudėti galvą, perštėti akis, gelti skrandį ir tirpti pėdos. Tokie simptomai gali būti juntami kelias dienas, tačiau jų sunkumas priklauso nuo medžiagos koncentracijos ir poveikio laiko. Ilgalaikis metilbromido poveikis gali būti netgi mirtinas.
Aliuminio fosfidas (fosfinas): Aliuminio fosfido granulės naudojamos kaip fumigantas vežamų maisto produktų, tabako ir kitų greitai gendančių prekių konteineriuose. Iš kelionės metu suirusių granulių išsiskyrusios fosfino dujos sunaikina kenksminguosius organizmus ir po 2–3 savaičių išsisklaido. Pavojus kyla, jei:
- po fumigacijos praėjo mažiau nei 2–3 savaitės;
- granulės padėtos izoliuotoje zonoje, kur negalėjo veiksmingai suirti; arba
- nėra fumigacijos dokumentų arba jų neįmanoma gauti.
Retkarčiais iš Afrikos, Pietų Amerikos, taip pat Vidurinių ir Tolimųjų Rytų įvežama konteinerių, kurių fumigacija atlikta netinkamai. Fosfino dujos bespalvės, tačiau skleidžia nemalonų kvapą, panašų į pašvinkusios žuvies. Įkvėptos, jos gali sukelti kvėpavimo takų uždegimą ir paveikti centrinę nervų sistemą. Galimi simptomai: drebulys, pykinimas, vėmimas, galvos ir skrandžio skausmai. Smarkiai apsinuodijus galima net koma arba mirtis.
Vandenilio cianidas: Naudojamas ne taip plačiai kaip metilbromidas ar aliuminio fosfidas, šis fumigantas itin pavojingas. Jis skleidžia kvapą, panašų į migdolų. Net mažõs koncentracijos jis gali sukelti silpnumą, pykinimą, galvos ir skrandžio skausmus, o vėliau sąmonės netekimą ir paralyžių. Įkvėpus didelė̃s koncentracijos šios medžiagos galima staigi mirtis.
5. Ką reikia žinoti apie chemines medžiagas?
Net trumpam užplombuotuose konteineriuose gali būti ne tik fumigantų, bet ir pavojingas kiekis kitų cheminių medžiagų. Jų gali atsirasti dėl krovinio nuotėkio (deklaruoto ar nedeklaruoto) arba dėl prekių cheminės reakcijos.
2006 m. vasario 7 d. Komisijos direktyvos 2006/15/EB priede pateikiama išsami informacija apie orientacines sąraše nurodytų įprastų cheminių medžiagų profesinio poveikio ribines vertes; kad medžiagas būtų lengviau identifikuoti, pateikiamas ir jų EINECS (Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašo), ir CAS (Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos) numeris.
Jei kuri nors iš šių medžiagų aptinkama, yra nurodyta MSDS arba įtariate, kad jos yra, reikėtų kreiptis papildomos konsultacijos ir neiti į konteinerį, kol bus patvirtinta, kad tai saugu. Neužmirškite, kad pavojingi ne tik garai, – kai kurios cheminės medžiagos gali būti lengvai absorbuojamos per odą.
Taikomas Reglamentas Nr. 24/1998. Be to, Komisija papildomose direktyvose reguliariai skelbia atnaujintus ribinių verčių sąrašus. Šiuo metu galioja Direktyva 2007/30/EB.
Didžiausios ribinės vertės peržiūrimos atsižvelgiant į tolesnius tyrimus ir patirtį; šiuo metu galiojančių poveikio ribinių verčių reikėtų ieškoti ir Komisijos direktyvose, ir nacionalinės teisės aktuose.
6. Kaip sumažinti riziką?
Fumigacijos operacijos labai griežtai kontroliuojamos. Tam tikrų rūšių fumigantai draudžiami, be to, siekiant sumažinti sveikatos sutrikimų riziką, būtina imtis apsaugos priemonių. Kai atliekama fumigacija, būtina laikytis atokiai nuo konteinerių. Kad dūmai išsisklaidytų, dauguma importuotojų atvežtus konteinerius maždaug valandą laiko atvirus. Nereikėtų bandyti atidaryti konteinerio ar į jį eiti, kol importuotojas (ar jo atstovas) praneš, kad tai saugu. Slaptose operacijose dalyvaujančių darbuotojų vadovai privalo įvertinti riziką ir imtis visų reikiamų saugos priemonių. Bet kuris darbas visada turi būti atliekamas saugiai.
7. Ką daryti pasijutus prastai?
Jei dirbdami konteineryje ar tirdami medžiagas pajutote nemalonius pojūčius, tuoj pat nutraukite darbą ir išeikite iš tos zonos. Taip pat reikėtų kreiptis į gydytoją – net jei pasijutote geriau – ir pranešti apie incidentą.
8. Ką reikia žinoti apie kitas pavojingas chemines medžiagas?
Kai kurių rūšių pavojingos cheminės medžiagos turi būti laikomos taikant specialią tvarką. Pavyzdžiui, su vandeniu reaguojančios medžiagos turi būti laikomos vandeniui nelaidžiose talpyklose, o itin aktyviai reaguojančios medžiagos (pvz., natris) kartais laikomos alyvoje. Tokių medžiagų negalima laikyti patalpose, kuriose įrengta automatinė gaisro gesinimo sistema.
Oksiduojančiųjų medžiagų negalima laikyti šalia žemos pliūpsnio temperatūros skysčių, pvz., alyvų. Ir oksiduojančiosios medžiagos, ir žemos pliūpsnio temperatūros skysčiai turi būti laikomi atokiau nuo karščio šaltinių. Oksiduojančiosios medžiagos pačios išskiria deguonį, todėl ugnį slopinančios įprastinės gaisro gesinimo priemonės gali būti neveiksmingos.
Dirbant šalia bet kurių pavojingų cheminių medžiagų reikėtų vilkėti tinkamus apsauginius drabužius. Niekada nelieskite, neįkvėpkite ir neragaukite jokios medžiagos, jei įtariate, kad ji gali būti pavojinga.
Įsidėmėkite. Veiksmingiausias rizikos mažinimo būdas – vengti visų pavojingų cheminių medžiagų.
